- apkalti
- apkálti vksm. Apkálti krė́slą óda, mẽdžiaga.
.
apkalti
Look at other dictionaries:
apkalti — 1 apkalti, àpkala, àpkalė (apkãlo) tr. 1. prk. apdaužyti; apmušti: Apkalu, apmušu SD56. Apkãlo jį, kad ir savoj ūlyčioj Ds. Apkala vaikas berną, ir tiek Dgl. 2. kalimu ką kuo aptraukti, apmušti: Šliures àpkalė, t. y. prie medžių prikalė odas … Dictionary of the Lithuanian Language
apkaldinti — apkaldinti; R115 1. cur. 1 apkalti. 2. cur. 1 apkalti 4: Klėtį lentomis apkaldinau Skr. Aš jau antrus ratus apkaldinau, o už tai man kad bent gerą žodį primestų Brs. | refl. tr.: Apsikaldinau ir ratus, ir rages, kad galėčio važiuoti be kokio… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkalimas — apkalìmas sm. (2) 1. → 1 apkalti 2: Visas miestas dėl tokio langų apkalimo atrodo panašus į užkaltą miestą rš. Ėmė zvembti kulkos, čeksėjo įsigrauždamos į pašiūrių apkalimą rš. 2. Ak → apkalti 5. 3. R365, KI496, N, Bb1Mt1,11 kalinimas, nelaisvė … Dictionary of the Lithuanian Language
abletūra — ×abletūrà (l. tablatura) sf. (2) Lp, Nč, Šlvn lentos langų ar durų staktoms apkalti, apmušti: Pasistatė naują trobą, o durų ir langų abletūràs prikalo senas Tv … Dictionary of the Lithuanian Language
abletūras — ×abletū̃ras sm. (2) Dl, Grž, Sv žr. abletūra: Pro langus pučia vėjas – blogai apkalti abletū̃rai Brž … Dictionary of the Lithuanian Language
apgeležinuoti — tr. apkalti ką iš paviršiaus geležimi: Pamatė sode nedidelę, drūčiai sumūrytą, apgeležinuotą, su vienu langeliu trobelę BsMtI160. geležinuoti; apgeležinuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
apgelžti — apgel̃žti, ia, àpgelžė tr. geležimi apkalti, apkaustyti: Kalvis àpgelžė šlajas Šk. gelžti; apgelžti … Dictionary of the Lithuanian Language
apgelžuoti — tr. geležimi apkalti, apkaustyti: Jis tris korus stipriai apgelžavo prš. gelžuoti; apgelžuoti; pagelžuoti; sugelžuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
apgrebėstuoti — 1 apgrebėstuoti tr. apkalti grebėstais: Jau apgrebėstãvo ir vainiką pakabino Ds. grebėstuoti; apgrebėstuoti; sugrebėstuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
apibubyti — apibùbyti tr. 1. apkalti: Jonas apibùbijo namą lentom Všn. 2. Všn apmušti: Juos ir baudęs, kartais net apibubijęs Vaižg. | refl.: Pusberniai gerokai apsibùbijo, parėjo su nosim raudonom Rm. 3. K apkulti (javus). bubyti; apibubyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
